| Kaz | Enfo | Ayiti | Litérati | KAPES | Kont | Fowòm | Lyannaj | Pwèm | Plan |
| Accueil | Actualité | Haïti | Bibliographie | CAPES | Contes | Forum | Liens | Poèmes | Sommaire |
KREYOLAD 1144 La CTM an dèch 18.09.2026
QR CODE |
La «Chanm Réjional lé Kont» konstaté an vié nouvel. La CTM kité an dèch ka alé, épi det i ni.
Fos ranbousman lajan i prété, bésé. Sa ki fè i ka pran plis tan pou péyé moun éti travay ba’y. Lè sé ti-lantoupriz Matinik, sa ka fè yo tjilé kon Misié Rikilé, magré yo ja kon dé talon.
Asiparé komkidiré, i té ké ni pres an milia défisit. Pou ridrésé finans-la, fok té ké espéré jik an 2030, pas i mété doubout an plan pou sa. Tousa ka rann anlo moun entjet kon tatjet an finet nef. Nono1 menm anonsé, pa koté Lespas Sid, ké ni lisansiman pou an patjé chofè.
Sé éli a pou kabéché asou tousa, le 24 septanm, pou wè kimanniè yo ka sòti an kaltè nwèsè tou krab-tala.
Pa dakò
Tribinal Administratif rijété twa dimann annilasion, an komin, Ofanswa, Lariviè Pilot ek Fodfrans. Sé twa mè a pé kontinié travay jik an senk lanné ankò
Transpò
Anlo moun pé pa dòmi anlè dé zorey-yo, pas transpò piblik-la pa ka woulé nawflaw. Sa ki pli red-la, épi léta la CTM, sé pa yo ké anbonni sitiyasion an, pa rété lajan pou sa.
Pokosion
Sé bawoufiè nichtwel-la o konba toubannman pou fè grat anlè lajan moun. Moun éti pli an danjé, sé granmoun ki pa djè alez épi zafè téléfòn an. Atjelman sé épi «QR CODE» yo ka chaché maré moun pou pran lajan-yo.
Lapo kochon sé manman Félisité, rété véyatif ek wouvè zié zot asou kont-zot.
Jid
Not pou konprann
- Arnaud René Corail, président de Martinique Transport.
Bel poveb kréyol 862
«Yich ka péyé det papa-yo».
*

