Potomitan

Site de promotion des cultures et des langues créoles
Annou voyé kreyòl douvan douvan

Calendrier des Insolites
Février 2017

Mòlòkòy é Lanbi-tè

Hector Poullet

Chelonoidis carbonaria

Mòlòkòy (Chelonoidis carbonaria). Photo Thierry Negi

Toutmoun konnèt Mòlòkòy on tòti a doulè ka maché pyam-pyam an chimen kòsyè!

Lanbi-tè, li, sé on jan fanmi à Kanklo yo ka kriyé-y «acatine». I débakyé pa ni sitèlman lontan an péyi-la.

Davwa yo té ké vlé fè moun manjé kalité èskawgo-lasa, yo ba-y on non kréyòl: lanbi-tè ! Kimoun kay jen vlé manjé on kolantenn plen bav?

Kidonk on jou, Monkonpè Lanbi-tè bouré èvè Mòlòkòy. I di Mòlòkòy konsa:

— Byen bonjou misyé Mòlòkòy!

— Bonjou timonfi!

— Misyé Mòlòkòy an tann-di ou fè on kous èvè Konpè Lapen é sé vou i té ké gangné! Sa vré sa? Kijan sa pé fèt?

Mòlòkòy fè-y pou larépons:

— A pa pétèt é ou pé répété sa! Lapen té ka pwan-mwen pou on kanklo, i abo wé wé a-y,  dapwé-y i wé pasé Rakoun, i pa té konnèt on tipawòl ka di: «Apatoudi fè kouboulin, sé vwè pa janmé lésé two ta maré-w!».Lapen té sitèlman sèten i té ké gangné, i rété ka kalanjé, ka bétizé, ka anmizé kò a-y. Lèwvwè i dérapé: i té ja two ta ba-y, an rivé prèmyé!

— Mé misyé an-mwen, adan pawòl a-w, yo té ké di ou ka fè jé èvè Kanklo? Ou mèyè ka méprizé-nou? Ou sav Kanklo é mwen nou anfanmi?

— An byen mansousyé sav sa zòt yé, mwenmenm an konnèt Kanklo sé zannimo lafanmi kolantenn, sé zòt ka pòté plis mannèv-ralanti asi latè ! E èvè sa, pwofèt-manti1, zòt kouyon pasé kouyon, zòt kouyon k’on pyé, tèbè pa annèspré!

— Anhan! Sé sa ou ka kwè misyé-la! Eben an ka mété-w omildéfi rivé lòtbò chimen-la avan mwen!

— Rivé lòtbò chimen-la avan-w?  Mé tèt a-w foukan timonfi! Ou té ké mérité ay pwan kèk rimèd razyé pou gyéri-w!

— Ou ka di sa? Eben bim!

Mi yo pati! Mòlòkòy é Kanklo adan on kouskouri pou sav kilès la ka rivé travèsé chimen-la an prèmyé!

E zòt konnèt ka i pasé? Mòlòkòy tonbé blogodo adan kannivo-la bò chimen-la! Nostwòm abo vlé monté pou gadé-vwè rivé asi chimen-la, awa! Chaklè i ka rivé monté tibwen, lamenm i ka dégyèl-désann an kannal-la!

Kifèwvwè sé Lanbi-tè i gangné kous-la! Lè i rivé lòtbò chimen-la Mòlòkòy té asi larèl-dépa toujou!

Lanbi-tè mété-y ka fè jé èvè tèt a Mòlòkòy, ka blagyé:

— «Adan lavi apatoudi pati sé rivé ki tout!»

— Epi osi pa oubliyé tala misyé-la: «Konnèt ki chimen ou kay pwan avan ou menm vlé lévé pyé a-w!»

Nòt

  1. Pwofèt-manti: cette expression serait à l’origine de celle qu’on entend plus souvent: konfèdmanti.

 

Achatina fulica

Achatina fulica. Photo Thierry Negi.

Viré monté