| Kaz | Enfo | Ayiti | Litérati | KAPES | Kont | Fowòm | Lyannaj | Pwèm | Plan |
| Accueil | Actualité | Haïti | Bibliographie | CAPES | Contes | Forum | Liens | Poèmes | Sommaire |
Kréyolomaj ba Nicole Cage 06.04.2026
Photo Patrick Servius. |
Nikol «Dèyè pawol ou sé lanmou»1, sé sa ou lé ba Matinik. E ou ka di ou enmen’y pa selman an pawol épi belté litérati’w, jolivrans poézi’w, mé épi angajman militan’w dépi tan jénes-ou san fè jaktans épi JAG2. Ou toujou djoubaté pou an Gwoup Révolision Sosialis.
Ou té koumansé angajman’w épi létid jounalis épi an lékriti militan anti-kolonialis. Epi dé brital gran-frè kontel Jilbè3 oben Vensan4 éti fè’y enmen «Nuestra America»- pa ta lot boug tet jòn-an6 asiré ka twonpé ek kouyonnen kò’y-menm.
Karayib-la konnet ou, pas ou pa lé ni bwè an chop épi Moris5 mé ou sipòté’y épi tout fos potplim-ou, lè sé méritjen-an déchouké’y bien malonnetman. Ou sav sa sa yé, Ayiti Toma, prèmié koté libèté mété kò’y doubout dret. Ou djoubaté an péyi-a kont diktatè-a.
Apré an lisans Listwè ou vini pran ankò plis konsians sa éti lavi-yo pli an toch jou an jou atè péyi Matinik ek an Karayib-la. Kon poet fondal-natal-la, ou pòté pa ta’w épi fos lékriti’w ek poézi’w.
Apré angajman’w l’Edikasion Nasional ou santi ou té kom pri dan an zatrap, nan an kaloj, Wou Nicole Cage, sa pa vré pies ou pa té pé rété an kaj pèsonn. Sirtou lè yo té lé opozé’w palé, ek di sa ou té ni pou’w di. Kon kolibri-a ou désidé kasé lo épi-yo. Ou pran lavol pou volé épi bon zel-ou «C’est vole que je vole»7 Kon kolibri-a ou désidé alé jwenn «Lakansiel lespwa»8 pou ladjé kò’w pli lib adan dives konba kont Klowdékòn, masak Gaza, Lans Bèlè épi kisasayésa. Ou pa fè sa ni an bèn, ni an manniè «Confidentiel». Mé franchtèman ou mawon pou mété doubout an mézon édision ba «Fanm kon flanm». Panyol-ou permet ou matjé «L’Espagnole» ek trapé pliziè pri ayè ki fini pa rikonnet travay-ou kontel:
- Pri poézi pou lajénes ministè lajénes é ispò an 1993
- Pri Casa de las Américaas, 1996
- Pri Oeneumi poézi la Répiblik Macédoine
- Pri Kréyativité Liban, 2004
- Prix Gwo Sel 2005
- Gran Pri Afrik Téyat Kréyolopal ladiaspora
Lanné-tala lasosiasion AWAK (Wanafrik-Art) désidé matjé an paj rikonésans ek gloriyaj épi «30 lanné matjé ek angajman ba fanm ek moun Matinik»
Wou Nikol, «Cette Femme-là » fanm-tala ann od ek an zafè’y kisiswa épi poézi, litérati, téyat ek liv ba lajénes Tibougla13 pa ni «Une robe couleur soleil»14
Nikol kontinié naté mo épi fil tandres ek zédjui détres péyi-a pou soley ek lalin pa pè kléré ansanm chimen libèté Matinik. Mantjé tonbé sé bel pa, ou ja trilbiché mé ou pa ka tonbé.
Mèsi, mèsi, mèsi manzè Nicole CAGE man ka kriyé’y, prenses Nan Kpossi adan Wayom Dédomè.
Jid
Not pou konprann
- Dèyè pawol sé lanmou, Par-delà les mots, l’amour K.Editions, 2008.
- Le journal Jeunesse d’Avant-Garde (JAG) organisation du Groupe Révolution Socialiste (GRS).
- Gilbert Pago, historien.
- Vincent Placoly, écrivain, théoricien de l’Américanité.
- Maurice Bishop assassiné à Grenade par un coup d’Etat orchestré par les Etats-Unis en octobre 1982.
- Donald Trump président étasunien.
- C’est vole que je vole, Les oiseaux de papier, 2006.
- Arc-en-ciel, l’Espoir, 1996 Prix Cas des las Americas.
- Confidentiel, Dapper, 2000.
- Fanm kon flanm, Edition Cimarròn EdiProd, 2018.
- L’Espagnole, Hatier International, 2000.
- Cette femme-là, théâtre, Caraïbéditions, 2026.
- Tibougla, Caraïbéditons, 2025.
- Une robe couleur soleil, Editions Lafontaine,2007.
- Manm Word potry mouvment.
- Nommée princesse au Bénin, 2025-6: février 2025, intronisée à Dédomè, au Bénin, sous le nom Nan Kpossi.
*

