Potomitan

Site de promotion des cultures et des langues créoles
Annou voyé kreyòl douvan douvan

KREYOLAD 1116

Yol Matinik-Sénégal

27.02.2026

Jid

Plan de l'île de Gorée au début du XVIIIe siècle

Plan de l'île de Gorée au début du XVIIIe siècle, gravé par François Baillieul l'Ainé.
Source: Bibliothèque_nationale_de_France.

An mwa mé a, padan dis jou an délégasion Matinik ké navidjé asou lanmè Sénégal. La CTM ka sipòté l’AYRMT1, yo té ja fè pliziè kou avan. Chonjé, yo travèsé «La Manche», pou alé asou kot Lafrans; yo navidjé dan «La Seine». Kou-tala sé pa koté péyi ansien prézidan Senghor éti té bon zig Sézè, sé la yo ni lentansion navidjé épi an yol. Yo ka prévwa fè an gran wonn Dakar épi navidjé alantou Gorée pou 22 mé. Apré sa, yol-la ké espozé «La maison des esclaves».

Pliziè artis ek jenn étidian Kanpis karibéen pòté pa ta-yo, pou yol-la bien bel. Sé an véritab bijou artistik, mé avan i pati, yol-la té espozé dan lakou la CTM.

Yol-la fè an chimen déviré la éti an pati adan zanset-nou yo té rapé-yo. Yo ni lentansion montré sé manmay Sénégal-la sa nou ni adan riches péyi-nou. Mapipi-nou, Poet-nou, fanm djok-nou épi kisasayésa. Kristof2 épi lasosiasion Transmanche, nou ka di-yo woulo bravo.

Martinique wind adventure 2026

Dépi dimanch jik sanmdi ka vini, ni an konpétision «windfoil» sé an model planch-a-vwal ka volé. Konpétision-an ka pati Wobè pou fè lantoun Matinik, kidonk monté Gran-Riviè, pasé pa Dianman, Omaren pou déviré Wobè.

Nou ni an lanmè pou ayen é sé jou-tala sé pa van ka mantjé. Sa bel toubannman wè sé «windfoil-la» dékolé kon sèvolan anlè lanmè-a. Asiré pa pétet, dan yonndé lanné nou ké ni dé chanpion ek dé chanpiòn Matinik.  Konpétision entènasional-tala ja an prèmié pa, non selman i ka mennen touris, mé i ka fè moun Matinik wè nou pa ka bénéfisié asé di lanmè-a, ki pa fret kon ayè, tout lanné-a lanmè-a bon.

Jid

Not pou konprann

  1. L’Association Martinique Yole Ronde Transmanche poursuit ses grandes traversées après la traversée de la Manche vers la France, ou la Seine.
     
  2. Christophe Dédé de l’association Bwa Viré.

Bel poveb kréyol 824

«Ti-vwel ka sèvi gran batiman».

*

Sommaire Kréyolad

 Viré monté