| Kaz | Enfo | Ayiti | Litérati | KAPES | Kont | Fowòm | Lyannaj | Pwèm | Plan |
| Accueil | Actualité | Haïti | Bibliographie | CAPES | Contes | Forum | Liens | Poèmes | Sommaire |
KREYOLAD 1104 Dlo dépasé farin 07.12.2025
|
Toupandan anlo moun té an gran penteng, moun Wobè yo pé pa tjébé ankò épi zafè wawet-la. Lodè sargas-la ka pit, yo pé pa rété kay-yo, tout aparey-yo, frijidè, télé ka tonbé an pàn.
An kolektif vini douvan Farel1 pou di yo pé pa tjébé. Yo jik di fok Sermi ek Nestòpran2 reskonsabilité-yo pou baré sargas-la an lanmè.
Farel di i ja dépansé gwo konsa lajan é bidjé komin-an vini feb kon lanp luil-laviej pou lapéti poblem wawet-la. Atjelman sargas-la pa ni sézon, i ka échwé tout lè, i ka fè gou’y épi lidé’y, moun Wobè pé pa sipòté sa ankò.
Titak Jazz
Pa koté Latrium jik sanmdi mizik djaz ka kontinié woulé épi dé brital mizisien. Mèkrèdi sé Alain JEAN MARIE ki ba nou randévou avan an bel gloriyé ba anlot brital pianis, Mayo.
Sanmdi pasé tou, JAZZ ANBA TOL pa koté Ofanswa té ka mété douvan lé basis. La té ni dé gwo mòdan kontel, Michel ALIBO, mé dé jenn manmay épi jenn fanm té an karé-a tou pou montré mizik sé ba tout moun.
Bèlè djouba
4èm Bèlè djouba sanmdi pasé Fon Sen-Jak pa bliyé gangann-nou. Lakòdinasion lawonn Bèlè té envité tout manmay ka djoubaté alantou bèlè. An lalé tanbou salié lé zansien, gran zansien ek djoubatè dépi dézè’d maten ji dizè’d swè. Manifestasion-tala ka montré lang kréyol-la ka fè kakol an chanté bèlè, menmsi i atatjé anwo kon anba épi la dékréyolizasion.
Kréyol toujou la magré tout makakri.
Jid
Not pou konprann
- Farel François-Haugrin le maire du Robert.
- Sermi, Serge Letchimi président de la Collectivité Territoriale de Martiniquet et Nestor Azero, président de Cap Nord ont été interpellé.
Bel poveb kréyol 824
«Chik pa ka respekté pié gwo bétjé».
*

